Paslaugos - Gaminių notifikavimas, registravimas, autorizavimas - Natūralaus mineralinio vandens pripažinimas Lietuvos Respublikoje
→ Kas turėtų kreiptis dėl natūralaus mineralinio vandens pripažinimo
→ Kur reikėtų kreiptis?
→ Kokius dokumentus reikia pateikti?
→ Kiek kainuoja?
→ Kiek laiko trunka?
→ Susiję teisės aktai
→ Lietuvos Respublikoje pripažintas natūralus mineralinis vanduo. ![]()
→ Europos Komisijos informacija apie natūralų mineralinį vandenį. [eng]
1. Kas turėtų kreiptis dėl natūralaus mineralinio vandens pripažinimo
Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolai išduodami vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 (Žin., 2004, Nr. 7-154), ir Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 697 (Žin., 2000, Nr. 105-3331; 2004, Nr. 65-2296). Šiais teisės aktais įgyvendinama 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su natūralaus mineralinio vandens naudojimu ir prekyba, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 6 tomas, p. 50) 1 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad iš valstybės narės žemės gelmių išgaunamas natūralus mineralinis vanduo turi būti pripažintas tos valstybės narės atsakingų institucijų.
Juridinis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, norintis naudojamą požeminį vandenį pripažinti Lietuvos Respublikoje natūraliu mineraliniu vandeniu ir gauti Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolą.
į viršų
2. Kur reikėtų kreiptis?
Dėl natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje reikia kreiptis į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą (Kalvarijų g. 153, LT-08221 Vilnius, Telefonas (8 5) 2778036, faks. (8 5) 2778093, el. paštas vvspt @ vvspt.lt).
į viršų
3. Kokius dokumentus reikia pateikti?
Juridinis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (toliau – asmuo), norintis naudojamą požeminį vandenį pripažinti Lietuvos Respublikoje natūraliu mineraliniu vandeniu ir gauti Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolą, turi pateikti:
1. paraišką požeminį vandenį pripažinti natūraliu mineraliniu vandeniu. Paraiškoje turi būti nurodytas šaltinio, iš kurio gaunamas požeminis vanduo, pavadinimas arba tam šaltiniui priklausančio gręžinio unikalus numeris, požeminio vandens naudojimo vietovė, natūralaus mineralinio vandens prekės aprašas (įskaitant prekybinį pavadinimą) ir aprašytas natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdas;
2. pateikiamo į rinką natūralaus mineralinio vandens etiketę ar jos projektą;
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopiją; įgaliotas asmuo – įgaliojimą;
4. jeigu požeminis vanduo yra gaunamas iš trečiosios valstybės žemės gelmių – vandens gavybos valstybės paskirtos (notifikuotos) atsakingos institucijos išduotą patvirtinimą, nurodytą Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 (Žin., 2004, Nr. 7-154) (toliau - Lietuvos higienos norma HN 28:2003), 1.2 punkte. Gali būti pateikti ir dviejų vandens gavybos valstybės paskirtų (notifikuotų) atsakingų institucijų patvirtinimai: pirmasis, deklaruojantis gaunamo požeminio vandens atitiktį Lietuvos higienos normos HN 28:2003 1 priedo 1-5 punktuose suformuluotam natūralaus mineralinio vandens apibrėžimui, antrasis, patvirtinantis, kad požeminio vandens naudojimas ir jo patikrinimai vykdomi pagal Lietuvos higienos normos HN 28:2003 2 priedo 2 punkto reikalavimus;
5. požeminio vandens geologinių, hidrogeologinių ir gavybos sąlygų, vandens fizikinių, cheminių, fizikocheminių savybių ir mikrobinės sudėties įvertinimo ataskaitą (toliau - ataskaita) pagal Lietuvos higienos normos HN 28:2003 1 priedo 6-8 punktuose nurodytus natūralaus mineralinio vandens reikalavimus ir kriterijus. Iš ataskaitoje pateikiamų duomenų (šių nuostatų 2 priedas) ir jų analizės turi būti aišku, kad požeminis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 28:2003 1 priedo 1-5 punktuose suformuluotą natūralaus mineralinio vandens apibrėžimą;
5.1. požeminio vandens telkinio geologinių ir hidrogeologinių sąlygų analizės duomenys ataskaitoje turi nedviprasmiškai pagrįsti išvadą, kad požeminis vanduo yra gaunamas iš vieno erdvės ir kiekio atžvilgiu apibrėžto požeminio telkinio, kurio susidarymo, slūgsojimo ir vandens apykaitos sąlygos yra ištirtos, žinomos ir lemia tam tikro hidrocheminio tipo požeminio vandens formavimąsi;
5.2. ataskaitoje taip pat būtina pagrįsti išvadą, kad regioninės geologinės sandaros ir hidrogeologinės natūralaus mineralinio vandens telkinio slūgsojimo sąlygos visiškai užtikrina požeminio vandens apsaugą nuo antropogeninės (mikrobinės ir cheminės) taršos, atsižvelgiant į galimą ūkinės veiklos poveikį, teršalų migracijos galimybes visame požeminio vandens telkinio regione;
5.3. ataskaitoje turi būti duomenys apie požeminio vandens telkinio (regioninę) ir šaltinio (lokalią) geologinę, hidrogeologinę ir hidrologinę situaciją ir apie vandens šaltinio kaptažo įrenginių, vandens apskaitos ir tiekimo paruošimui įrenginių (siurblių, vamzdyno) techninę būklę, juos papildantys ir patvirtinantys vandens fizikinių, cheminių ir fizikocheminių savybių tyrimų rezultatai turi pagrįsti išvadą, kad tas vanduo yra natūraliai švarus ir kad nėra jokių vandens regioninės ar vietinės antropogeninės taršos požymių. Galimą vandens teršimą ir nepakankamą požeminio vandens apsaugą nuo aplinkos įtakos parodo rastos antropogeninės kilmės organinės medžiagos, išvardytos šių nuostatų 2 priedo 2.4.3 punkte, požeminio vandens mėginiuose, paimtuose jo gavybos vietoje;
5.4. ataskaitoje turi būti bandymais pagrįsta išvada, kad požeminio vandens ėmimo iš versmių, galerijų ar gręžinių sąlygos yra suderintos su realia hidrodinamine situacija, ir kad esant įvairiems šaltinio debitams, į kaptažo įrenginius negali patekti kitoks nei naudojamo požeminio telkinio vanduo;
5.5. natūralaus mineralinio vandens savybės (įskaitant temperatūrą, kitus fizikinius, cheminius, fizikocheminius parametrus) jo natūralaus ištakio ar kaptavimo vietoje gali keistis tik dėl gamtinių veiksnių įtakos, jų turi neveikti galimi vandens debito svyravimai. Toleruotinos tokios gaunamo natūralaus mineralinio vandens cheminės sudėties gamtinių svyravimų ribos: ištirpusių mineralinių medžiagų ir pagrindinių sudedamųjų dalių (pirmiausia Na(+), Ca-2+, Mg-2+, Cl(-), SO4-2- ir HCO3(-)) koncentracijų vertės didesnės ar mažesnės 20 proc., ištirpusio anglies dvideginio - 50 proc. Šiems duomenims vertinti ataskaitoje turi būti pateikti požeminio vandens tyrimų rezultatai. Minimalus mėginių skaičius ir tyrimų trukmė nustatomi atsižvelgiant į konkrečias požeminio vandens telkinio formavimosi sąlygas ir numatomą paimti iš jo vandens kiekį:
5.5.1. gerai izoliuotų ir hidrochemiškai vienalyčių telkinių požeminio vandens savybės turi būti ištirtos ne mažiau kaip 6 kartus per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio išpumpavimus;
5.5.2. hidroinjekcinių ir hidrochemiškai nevienalyčių daugiasluoksnių požeminio vandens telkinių požeminio vandens savybės turi būti ištirtos ne mažiau kaip 30 kartų per ne trumpesnį kaip 90 dienų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio išpumpavimus;
5.5.3. atvirų, neapsaugotų požeminio vandens telkinių (šaltinių ar pirmo vandeningo sluoksnio (gruntinio) vandens) požeminio vandens savybės turi būti tirtos ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį per ne trumpesnį kaip 2 metų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio išpumpavimus. Ataskaitoje būtina pateikti: daugkartiniais cheminiais ir fizikocheminiais tyrimais pagrįstą natūralaus mineralinio vandens analitinę kompoziciją, kuri bus nurodoma etiketėse, išvardijant pagrindines vandens sudedamąsias dalis ir jų koncentracijų vertes; galimą išgauti natūralaus mineralinio vandens kiekį, vandens paėmimo optimalų režimą ir rekomendacijas požeminio vandens stebėsenai (monitoringui);
5.6. ataskaitoje turi būti pateiktos požeminio vandens pagrindinių sudedamųjų dalių koncentracijų kitimo tendencijos;
5.7. jeigu to paties požeminio telkinio vanduo gaunamas ne vienu kaptažo įrenginiu, tai kiekvienu kaptažo įrenginiu gaunamas vanduo turi būti ištirtas ir apibūdintas ataskaitoje pagal šių nuostatų 2 priedo 2.4.1 ir 2.5 punktuose išvardytus rodiklius;
5.8. ataskaitoje turi būti patvirtinta, kad įgyvendintos visos priemonės, skirtos apsaugoti požeminio vandens šaltinį nuo taršos, kad požeminio vandens šaltinio sanitarinės apsaugos zonos įsteigtos ir registruotos;
5.9. ataskaitoje turi būti pateiktos požeminiame vandenyje rastų šių nuostatų 2 priedo 2.4.2 punkte išvardytų gamtinių sudedamųjų dalių koncentracijų vertės, kad atsižvelgiant į jų toksiškumą, būtų galima įvertinti, ar tos sudedamosios dalys nekels rizikos natūralaus mineralinio vandens vartotojų sveikatai;
5.10. vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 28:2003 14 punkto ir 1 priedo 5 bei 8 punktų reikalavimais, ataskaitoje daugkartiniais mikrobiologiniais tyrimais turi būti pagrįsta išvada, kad požeminiame vandenyje jo gavybos vietoje kolonijas sudarančių vienetų skaičius yra pastovus ir atitinka įprastą to vandens kolonijas sudarančių vienetų skaičių, kad vandenyje nėra parazitų, patogeninių bei kitų mikroorganizmų, galinčių rodyti fekalinės vandens taršos požymius. Taip pat turi būti pateiktas rekomenduojamas gaunamo vandens mikrobinės sudėties stebėsenos (monitoringo) tvarkos projektas;
5.11. radiologiniais tyrimais ataskaitoje turi būti pagrįsta išvada, kad požeminis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ (Žin., 2004, Nr. 30-997) reikalavimus. Taip pat turi būti pateiktas rekomenduojamas gaunamo vandens radiologinės stebėsenos (monitoringo) tvarkos projektas;
5.12. ataskaitoje analizuojami požeminio vandens mėginių fizikiniai, cheminiai, fizikocheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai turi būti atlikti akredituotose bandymų laboratorijose, taikant tyrimų metodus pagal nacionaliniais standartais perimtus Europos standartus, Europos standartus, oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) ar Šiaurės šalių (NMKL) metodus;
5.13. ataskaitos išvados, nurodytos šių nuostatų 5.5.1-5.5.8 punktuose, turi būti raštu suderintos su Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
5.14. ataskaitos išvada, nurodyta šių nuostatų 5.5.11 punkte, turi būti raštu suderinta su Radiacinės saugos centru;
5.15. jeigu požeminis vanduo yra gaunamas iš trečiosios valstybės žemės gelmių, ataskaitoje taip pat turi būti visi duomenys, kuriais vandens gavybos šalies atsakinga institucija rėmėsi, išduodama Lietuvos higienos normos HN 28:2003 1.2 punkte nurodytą patvirtinimą, kad požeminio vandens naudojimas ir jo patikrinimai vykdomi pagal šios higienos normos 2 priedo 2 punkto reikalavimus.
į viršų
4. Kiek kainuoja?
Šiuo metu valstybės rinkliava neimama.
į viršų
5. Kiek laiko trunka?
Ši procedūra trunka 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo.
į viršų
6. Susiję teisės aktai
2009 m. birželio 18 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/54/EB Dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką
Lietuvos higienos norma HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ [www.lrs.lt]
Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatai [www.lrs.lt]
2003 m. gegužės 16 d. Komisijos Direktyva 2003/40/EB nustatanti natūralių mineralinių vandenų sudedamųjų medžiagų sąrašą, koncentracijos ribas ir ženklinimo reikalavimus bei ozonu prisodrinto oro naudojimą perdirbant natūralius mineralinius ir šaltinių vandenis.
į viršų








