Naudinga informacija

Bendrojo lavinimo mokyklų visuomenės sveikatos saugos kontrolės 2008 m. pažyma

 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo atlikta bendrojo lavinimo mokyklų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir įvertinta bendrojo lavinimo mokyklų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 21:2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76–2770) (toliau – higienos norma), reikalavimams.

Per minėtą laikotarpį visuomenės sveikatos centrai apskrityse patikrino 1389 Lietuvoje veikiančias bendrojo lavinimo mokyklas ir atskirose patalpose esančius jų skyrius, t. y. apie 85% visų bendrojo lavinimo mokyklų.

Tikrinimo metu nustatyta, kad 593 mokyklos (41%) veikia neturėdamos leidimo-higienos paso. Daugiausiai tokių mokyklų yra Vilniaus (183), Tauragės (58), Klaipėdos (50), Utenos (52), Telšių (50) ir Marijampolės (44) apskrityse. Šie mokslo metai 103-se (7%) mokyklose buvo pradėti neužbaigus remontų ir kitų pasirengimo mokslo metams darbų. Vilniaus apskrityje laiku nepasirengta naujiems mokslo metams 28-se, Kauno apskrityje 17-oje, Šiaulių apskrityje 15-oje, Telšių apskrityje 12-oje tikrintų mokyklų. Mažiausiai mokyklų, kuriose laiku nepasirengta naujiems mokslo metams, buvo Utenos ir Alytaus apskrityse (2 ir 3). Vykstant mokymo procesui ir remonto darbams sutrikdomas mokyklos priežiūros ir tvarkymo režimas, neužtikrinama moksleivių sauga. Iš visų patikrintų mokyklų 121-oje (8%) mokinių skaičius viršija projektinius skaičiavimus. Tokių mokyklų Vilniaus apskrityje yra 43, Kauno apskrityje 29, Tauragės apskrityje 12 ir kt. Mokinių skaičiaus viršijimas projektinius skaičiavimus yra pagrindinė pamaininio mokymo priežastis. 41-je (3%) patikrintoje mokykloje mokiniai antroje pamainoje mokosi ilgiau kaip vienus metus laiko – Vilniaus ir Kauno apskrityse 8-se, Telšių apskrityje 6-se, Klaipėdos apskrityje 5-se ir kt.

Apie trečdalio tikrintų mokyklų (449, 31%) teritorija nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka: Vilniaus apskrityje 102 (39%), Kauno apskrityje 79 (29%) Utenos apskrityje 48 (44%), Tauragės apskrityje 38 (42%), Telšių apskrityje 46 (38%). Vadovaujantis higienos norma, visa mokyklos teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 metro tvora arba gyvatvore. Šio higienos normos reikalavimo nesilaiko 914 (64%) tikrintų mokyklų, neaptvertų mokyklų skaičius apskrityse yra panašus ir svyruoja nuo 74% (Alytaus apskrityje) iki 57% (Utenos apskrityje).

Nors kūno kultūra ir fizinis moksleivių parengimas yra reikšminga viso ugdymo proceso dalis, tačiau didelėje dalyje mokyklų tam nėra sudaryta reikalingų sąlygų. Mokyklų, kuriose neįrengti sporto aikštynai, yra 261 (18%). Daugiausiai tokių mokyklų yra Vilniaus apskrityje – 63 (24%), Kauno apskrityje 36 (13%), Marijampolės apskrityje – 32 (24%), Klaipėdos apskrityje – 30 (26%), Utenos ir Telšių apskrityse po 23 (21%). 401 (28%) tikrintoje mokykloje nėra sporto salių, tai reiškia, kad žiemos sezono metu beveik trečdalyje mokyklų nėra sąlygų patalpose vesti fizinio lavinimo pamokų. Sporto salių neturi 72 (27%) Vilniaus, 64 (24%) Kauno, 49 (37%) Marijampolės, 40 (33%) Telšių, 38 (35%) Utenos, 35 (38%) Tauragės apskričių mokyklos.

Rekomenduojamas kūno kultūros pamokų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose yra 3 kartus per savaitę, tačiau 785 (55%) tikrintose mokyklose kūno kultūros pratybų pravedama mažiau nei 3 kartus per savaitę. Panaši padėtis yra daugelio apskričių mokyklose, išskyrus Tauragės apskritį, kurioje tik 2 (2%) mokyklose kūno kultūros pratybos organizuojamos mažiau nei 3 kartus per savaitę. Beveik pusėje tikrintų mokyklų (662 (47%) ) prie sporto salių persirengimo kambarių neveikia dušai ir tualetai. Visose apskrityse padėtis yra panaši, išskyrus Panevėžio ir Alytaus apskritis, kuriose šis higienos normos pažeidimas nustatytas rečiau, atitinkamai 18 (24%) ir 24 (32%) mokyklose. Prie sporto salių atskirų persirengimo kambarių mergaitėms ir berniukams nėra 523 (37 %) tikrintose mokyklose. Daugiausiai tokių mokyklų yra Vilniaus apskrityje – 92 (35%), Kauno apskrityje – 91 (34%), Šiaulių apskrityje – 63 (34%) Marijampolės apskrityje – 60 (46%), Telšių apskrityje – 53 (44%), Utenos apskrityje – 52 (49%) ir kt.

Iš viso 168 (11%) tikrintose mokyklose nustatyta, kad ne visi sanitariniai įrenginiai veikia ir yra techniškai tvarkingi. Šis higienos normos pažeidimas yra gana retas Alytaus apskrities (4, (5%)), Marijampolės apskrities (6 (4% ) ir Utenos apskrities (8 (7%)) mokyklose. 170-je (11%) mokyklų yra įrengti lauko tualetai. Tokių mokyklų Vilniaus apskrityje yra 34 (13%), Kauno apskrityje 30 (11%), Marijampolės apskrityje yra 27 (20%), Šiaulių apskrityje 24 (13%), Tauragės apskrityje 17 (18%), Utenos apskrityje 13 (12%), Panevėžio apskrityje 10 (13%).

Nemokykliniai baldai buvo naudojami 123 (8%) tikrintose mokyklose. Visose patikrintose Utenos apskrities mokyklose naudojami mokykliniai baldai. Panaši gera situacija yra Telšių ir Tauragės mokyklose. Tačiau šis higienos normos pažeidimas nustatytas 43 (16%) Kauno apskrities mokyklose, 25 (9%) Vilniaus, 14 (7%) Šiaulių, 10 (13%) Alytaus ir 9 (6%) Marijampolės apskrities mokyklose. Tikrinimo metu nustatyta, kad 332 (23%) mokyklose mokiniai sėdi jų ūgio neatitinkančiuose suoluose. Šiuo atžvilgiu palyginti gera situacija yra Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės apskričių mokyklose, jose atitinkamai 4 (5%), 3 (4%) ir 7 (5%) mokyklose moksleiviai sėdi jų ūgio neatitinkančiuose suoluose. Blogesnė situacija yra Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Telšių apskričių mokyklose, kur nuo 44% iki 22% mokyklų moksleiviai sėdi jų ūgio neatitinkančiuose suoluose.

Visoje šalyje yra nepatenkinama kompiuterizuotų mokymo vietų įranga – net 830 (58%) tikrintų mokyklų kompiuterizuotų mokymo vietų stalo ir kėdės konstrukcija mokiniui neužtikrina patogios kūno padėties. Šis higienos normos pažeidimas nustatytas 176 (66%) Kauno, 121 (46%) Vilniaus, 107 (58%) Šiaulių, 74 (68%) Utenos, 72 (55%) Marijampolės apskrities mokyklose. Mokymo ir ugdymo patalpų apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų 560 (39%) patikrintų mokyklų. Daugiausiai tokių pažeidimų buvo konstatuota Vilniaus apskrities – 127 (48%), Kauno apskrities – 129 (48%), Šiaulių apskrities – 83 (56%) mokyklose.