Į pradžią
lietuvikai anglikai

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Versija neįgaliesiems

Naudinga informacija

Apie geriamąjį vandenį


                                                                           
→ Kas yra geriamasis vanduo
→ Geriamojo vandens fiziologinis vaidmuo
→ Vandens sudėtis
→ Vandens kokybė
→ Miestų vanduo
→ Šulinių vanduo
→ Fasuotas geriamasis vanduo
→ Geriamojo vandens ženklinimas
→ Natūralus mineralinis vanduo
→ Natūralaus mineralinio vandens ženklinimas
→ Šaltinio vanduo
→ Mineralizuotas geriamasis vanduo
→ Geriamojo vandens saugumas polaidžio metu 
→ Šachtinių šulinių vandens kokybės ir kūdikių apsinuodijimų nitratais ir nitritais 2005–2010 m. analizė (Nauja!)

 

Geriamasis vanduo – tai bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgį ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip sufasuotas; taip pat vanduo, naudojamas maisto įmonėse. Geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra.

Europos Sąjungos Direktyvoje 98/83/EB, nustatančioje privalomuosius reikalavimus geriamajam vandeniui visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, geriamasis vanduo vadinamas žmonėms vartoti skirtu vandeniu.

Fasuotas geriamasis vanduo – geriamasis vanduo, pramoniniu būdu išpilstytas į butelius ar kitaip sufasuotas.   


Geriamojo vandens fiziologinis vaidmuo

Vanduo yra labai svarbus žmogaus organizmui, jis dalyvauja daugelyje žmogaus organizmo funkcijų. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda jau esant 1 procento vandens deficitui. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus kraujotakos, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.

Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse esti pakankamai vandens. Senstant vandens audiniuose mažėja ir tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų.

Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį. Vandens poreikis skiriasi priklausomai nuo klimatinių sąlygų, fizinio krūvio ir netgi individualių žmogaus savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo). Paprastai troškulys įspėja apie vandens poreikį, tačiau žmonės dažnai išgeria tik tiek vandens, kad sudrėkintų burną. Per parą rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines vandens.


Vandens sudėtis

Geriamasis vanduo sveikas vartoti ir švarus yra tuomet, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos ir vykdoma programinė priežiūra (monitoringas).

Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies junginys, jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Be šių gamtinės kilmės medžiagų vandenyje gali būti teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ir kt. – bei specialiai vandenį ruošiant pridėtų medžiagų (pvz., dezinfektantų). Visa tai, beje, apsprendžia ir vandens juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą.

 

Vandens kokybė

Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turime reikiamos ar pageidaujamos kokybės vandenį.

Mūsų šalyje gėrimui vartojamas tik požeminis vanduo. Daugumoje Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas ir paviršinis – upių ar ežerų – vanduo. Formuojantis požeminiam gėlam vandeniui pagrindinis vaidmuo tenka atmosferos krituliams bei uolienoms ir nuoguloms, per kurias filtruojasi vanduo. Juo blogesnės uolienų filtracinės savybės, juo ilgesnis vandens filtracijos kelias, tuo ilgiau vanduo kontaktuoja su uoliena ir tuo daugiau cheminių junginių jame ištirpsta. Cheminių junginių įvairovė geriamajame vandenyje priklauso nuo uolienos cheminės sudėties.

Specialistų nuomone, neužterštų Lietuvos giliųjų vandeningųjų horizontų požeminio (spūdinio) vandens, jo kokybės (cheminės sudėties ir mikrobiologinių rodiklių atžvilgiu) gali pavydėti dauguma šalių. Tiesa, jame nėra kai kurių mikroelementų (pvz., jodo) arba jų kiekiai šalies teritorijoje pasiskirstę labai nevienodai (pvz., fluoridų).

 

Miestų vanduo

Lietuvoje viešajam geriamojo vandens tiekimui vartojamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, išskyrus kelias vandenvietes, kuriose vartojamas infiltracinis vanduo (kai požeminio vandens atsargos papildomos paviršiniu vandeniu). Giliųjų vandeningų horizontų vandeniui aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvejų jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio. Tiek geležies, tiek mangano koncentracijos geriamajame vandenyje reglamentuojamos; jų perteklius turėtų būti šalinamas geriamojo vandens paruošimo metu iki patiekiant vartotojams. Jei geležies perteklius nepašalinamas, jos junginiai nuosėdų pavidalu susikaupia vandentiekio vamzdžiuose. Vandens kokybė nukenčia ir dėl mažo vandens tekėjimo greičio bei pasenusių vandentiekio tinklų. Iš čiaupo tekantis rudas vanduo ne tik blogai atrodo, bet ir gadina santechnikos įrangą bei skalbinius. Šiaurės vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Kelmėje, Salantuose ir kt.) dėl gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis net iki 5 mg/l), ir kyla pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga – fluoroze.  

Šulinių vanduo

Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Daugumai šių žmonių – tai vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Deja, gruntinį vandenį iš tiesų nėra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad per 40 procentų tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 procentų visų šulinių ir net iki 90 procentų šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais. Taip yra todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o taip pat žema ūkininkavimo ekologinė kultūra. Sodybose neretai šeimininkai patys teršia vandenį, kurį geria. Tradiciškai šulinys kasamas sodybos centre, šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų. Pagrindiniai taršos šaltiniai čia yra mėšlo krūvos, iš tvartų ir lauko tualetų besisunkiančios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės trąšos. Atskiri taršos šaltiniai gyvenvietėse suformuoja ištisus užteršto vandens plotus. Vandenį išvirinę mes galime sunaikinti ten buvusius mikroorganizmus, deja, nitratų ar pesticidų nepašalinsim nei virindami, nei filtruodami vandenį buitiniais filtrais. Nitratai ypatingai pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti nuodingas. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje.

 

Fasuotas geriamasis vanduo

Tai geriamojo vandens reikalavimus atitinkantis vanduo. Jis gali būti prisotintas anglies dioksido (gazuotas).

Verta rinktis kai:

· Jūsų namuose esantis geriamasis vanduo neatitinka saugos reikalavimų, pvz., užterštas nitratais, per didelis fluoridų kiekis, mikrobiniai rodikliai neatitinka nustatytų reikalavimų;

· Jūsų netenkina geriamojo vandens juslinės savybės: skonis, spalva, kvapas;

· vykstate į tokią vietą, kur nežinote geriamojo vandens kokybės, pvz., sodybą, kurioje yra tik šulinys ar negilus gręžtinis šulinys.

Pravartu žinoti, kad fasuotas geriamasis vanduo dažniausiai yra papildomai paruoštas viešai tiekiamas geriamasis vanduo. Jis gali būti minkštintas, valytas fizikiniais ar cheminiais būdais, paruoštas dezinfekcinėmis medžiagomis (pvz., ozonuotas).

 

Geriamojo vandens ženklinimas

Fasuoto geriamojo vandens pavadinimas – „Geriamasis vanduo“. Prisotinto anglies dioksido geriamojo vandens pavadinimas – „Gazuotas geriamasis vanduo“ arba „Prisotintas anglies dioksido geriamasis vanduo“. Paprastai informacija apie vandens paruošimo būdą nepateikiama, o informacija apie vandens cheminę sudėtį ar vandens šaltinio vietovę dažnai pateikiama tendencingai siekiant geriamąjį vandenį pateikti panašiai kaip natūralų mineralinį vandenį ar šaltinio vandenį ir suklaidinti vartotoją.

 

Natūralus mineralinis vanduo

Natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių. Natūralus mineralinis vanduo formuojasi neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje, pasižymi natūraliu tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis. Jo išgavimui ir paruošimui iki pilstant į butelius, taikomi labai griežti reikalavimai: vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus anglies dvideginį. Siekiant išvengti užteršimo, natūralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai išgavimo vietoje (pvz., negali būti autocisternomis pervežamas nuo išgavimo vietos iki išpilstymo vietos). Pagal 1980 m. liepos 15 d. Europos Tarybos Direktyvos 80/777/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su natūralaus mineralinio vandens naudojimu ir prekyba, suderinimo reikalavimus, natūralus mineralinis vanduo turi būti pripažintas valstybės įgaliotos institucijos. Lietuvoje požeminį vandenį natūraliu mineraliniu vandeniu pripažįsta Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Apie pripažintus natūralius mineralinius vandenis skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, apie Lietuvoje pripažintus natūralius mineralinius vandenis – dar ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Pagal ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį skiriamos trys natūralaus mineralinio vandens grupės:

· turintis labai mažai mineralinių medžiagų – kai sausosios liekanos yra ne daugiau kaip 50 mg/l;

· turintis mažai mineralinių medžiagų – kai sausosios liekanos yra ne daugiau kaip 500 mg/l;

· turintis daug mineralinių medžiagų – kai sausosios liekanos yra daugiau kaip 1500 mg/l.

Vandens sudėtį ir savitumą dažniausiai apsprendžia vyraujantys anijonai ir katijonai. Pagal juos natūralus mineralinis vanduo skirstomas į tipus: chloridinis, bikarbonatinis, sulfatinis, kalcinis, magninis, fluoridinis, jodidinis ir kt. Lietuvai būdingi nespecifinės sudėties natūralūs mineraliniai vandenys, kuriuose vyrauja natrio ir chloridų jonai.

Mineraliniame vandenyje vyraujančios mineralinės medžiagos gali suteikti ir tam tikras skonines savybes. Pvz., natrio chloridinis vanduo pirkėjų apibūdinamas kaip sūrus. Nėra nustatyta, kiek mažiausiai mineralinių medžiagų turi būti natūraliame mineraliniame vandenyje.

 

Natūralaus mineralinio vandens ženklinimas

Natūralaus mineralinio vandens prekės aprašas (parduodamo maisto produkto pavadinimas) yra „natūralus mineralinis vanduo“.

Informacija apie natūralaus mineralinio vandens prisotinimą anglies dvideginiu etiketėje nurodoma šiais užrašais:

· „natūralus mineralinis vanduo, natūraliai prisotintas anglies dvideginio“– vanduo, kuriame anglies dvideginio koncentracija, jį paėmus iš šaltinio, dekantavus (jei tai daroma) ir išfasavus, yra tokia pati, kaip ir jo gavybos vietoje;

· „natūralus mineralinis vanduo, prisotintas savo šaltinio anglies dvideginio“ – iš požeminio vandens sluoksnio ar telkinio paimtas vanduo, kuriame anglies dvideginio kiekis po dekantavimo (jei jis atliekamas) ir išfasavimo yra didesnis nei tas, kuris yra nustatomas vandenyje jo gavybos vietoje;

· „gazuotas natūralus mineralinis vanduo“ – vanduo, papildytas kitokios kilmės anglies dvideginiu nei tas, kuris yra požeminiame sluoksnyje ar telkinyje, iš kurių yra imamas vanduo;

· jei gamybos metu anglies dvideginis (ar jo dalis) buvo pašalintas, natūralaus mineralinio vandens prekės aprašas papildomas atitinkamais įrašais: „anglies dvideginis pašalintas“ arba „dalis anglies dvideginio pašalinta“.

Natūralaus mineralinio vandens etiketėje taip pat turi būti pateikiama tokia privaloma informacija:

· natūralaus mineralinio vandens analitinė kompozicija, išvardijant vandens būdingąsias sudedamąsias dalis ir jų koncentracijų vertes;

· jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido koncentracija yra didesnė kaip 1,5 mg/l, etiketėje greta natūralaus mineralinio vandens prekės aprašo papildomai užrašoma: „Turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l: netinkamas reguliariai vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus“. Faktiška fluorido koncentracijos vertė nurodoma ir natūralaus mineralinio vandens analitinėje kompozicijoje;

· vandens šaltinio naudojimo vietovės ir šaltinio pavadinimai (nesant šaltinio pavadinimo – šaltiniui priklausančio gręžinio valstybinis numeris);

· naudotas natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdas; ozonu sodrintu oru paruošto natūralaus mineralinio vandens etiketėse greta nurodytos vandens analitinės kompozicijos turi būti išspausdinti žodžiai: „Šis vanduo paruoštas pagal patvirtintą oksidavimo ozonu sodrintu oru technologiją“.

Kadangi natūralaus mineralinio vandens šaltinio vietovė yra labai svarbi vartotojui renkantis produktus, teisės aktuose ypač didelė svarba teikiama šaltinio pavadinimo ar jo naudojimo vietovės nurodymui:

· prekės apraše galima paminėti apylinkės, kaimo ar vietovės vardą, jei jis yra susijęs su tuo natūraliu mineraliniu vandeniu, kuris gaunamas iš šaltinio, esančio tame apraše nurodytoje vietovėje, ir jei jis nesukelia kokių nors abejonių dėl tikrosios to šaltinio naudojimo vietos;

· draudžiama pateikti į rinką natūralų mineralinį vandenį iš to paties šaltinio, vartojant daugiau kaip vieną prekės aprašą;

· tuo atveju, kai etiketėse ar užrašuose ant talpyklų, kuriose natūralus mineralinis vanduo yra pateikiamas į rinką, esantis prekės aprašas skiriasi nuo šaltinio ar jo naudojimo vietovės pavadinimo, tos vietovės ar šaltinio pavadinimas turi būti užrašytas bent pusantro karto didesniu ir platesniu šriftu nei tame prekės apraše vartojamos didžiosios raidės.

Ant pakuočių, etiketėse arba bet kokio pobūdžio reklamoje draudžiama vartoti nuorodas, patentuotus pavadinimus, prekės ženklus, iliustracijas ar kitokius žymenis, jeigu:

· nurodomos natūralaus mineralinio vandens savybės, kurių tas vanduo neturi, ir ypač duomenys apie jo kilmę, leidimo jį naudoti išdavimo datą, tyrimų rezultatus ar panašaus pobūdžio nuorodas apie jo autentiškumo garantijas;

· taip ženklinamą fasuotą geriamąjį vandenį, galima supainioti su natūraliu mineraliniu vandeniu, ypač kai dar vartojamas pavadinimas „mineralinis vanduo“.

Draudžiama kaip nors deklaruoti natūralaus mineralinio vandens savybes, susijusias su žmogaus ligų profilaktika, gydymu ar išgydymu.

Nedraudžiama etiketėse pateikti informacijos apie šiuos natūralaus mineralinio vandens požymius, jei teisės aktų nustatyta tvarka jie pagrindžiami fizikinės bei cheminės vandens analizės rezultatais, o prireikus – farmakologiniais, fiziologiniais ir klinikiniais tyrimais taikant pripažintus mokslinius metodus.

 

Natūralaus mineralinio vandens požymio pavadinimas

Natūralaus mineralinio vandens požymį pagrindžiantis kriterijus

Turi mažai mineralinių medžiagų

Mineralinių druskų koncentracija, apskaičiuota kaip sausoji liekana, ne didesnė kaip 500 mg/l

Turi labai mažai mineralinių medžiagų

Mineralinių druskų koncentracija, apskaičiuota kaip sausoji liekana, ne didesnė kaip 50 mg/l

Turi daug mineralinių medžiagų

Mineralinių druskų koncentracija, apskaičiuota kaip sausoji liekana, didesnė kaip 1500 mg/l

Turi bikarbonatų

Bikarbonatų koncentracija didesnė kaip 600 mg/l

Turi sulfatų

Sulfatų koncentracija didesnė kaip 200 mg/l

Turi chlorido

Chlorido koncentracija didesnė kaip 200 mg/l

Turi kalcio                

Kalcio koncentracija didesnė kaip150 mg/l

Turi magnio

Magnio koncentracija didesnė kaip 50 mg/l

Turi fluorido

Fluorido koncentracija didesnė kaip 1 mg/l

Turi geležies

Dvivalentės geležies koncentracija didesnė kaip 1 mg/l

Rūgštinis

Laisvojo anglies dvideginio koncentracija didesnė kaip 250 mg/l

Turi natrio

Natrio koncentracija didesnė kaip 200 mg/l

Tinka kūdikių maistui

-

Tinka sumažinto natrio kiekio dietai

Natrio koncentracija mažesnė kaip20 mg/l                          

Gali laisvinti vidurius    

-

Gali veikti diuretiškai    

-

 

Tam tikrais atvejais valstybių Europos Sąjungos narių atsakingų institucijų nustatyta tvarka etiketėse galima užrašyti: „gerina virškinimą“, „gali sureguliuoti kepenų ir tulžies funkcijas“ ar pan. Kai kuriose šalyse natūralaus mineralinio vandens etiketėse gali būti pateikta informacija apie natūralaus mineralinio vandens tinkamumą kūdikių maitinimui.

 

Šaltinio vanduo

Šaltinio vanduo – žmonėms vartoti skirtas gamtinis vanduo, išfasuotas gavybos vietoje. Tai originalios cheminės sudėties neužterštoje aplinkoje susidaręs vanduo, tačiau jis nėra oficialiai pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Jo cheminė sudėtis turi atitikti geriamajam, o mikrobiologinė – natūraliam mineraliniam vandeniui keliamus reikalavimus. Šaltinio vandens gamybai bei ženklinimui iš esmės taikomi tie patys reikalavimai kaip ir natūraliam mineraliniam vandeniui, išskyrus reikalavimą ženklinti analitinę kompoziciją.

 

Mineralizuotas geriamasis vanduo

Gaminamas sumaišant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas arba skiedžiant geriamuoju vandeniu natūralų mineralinį vandenį. Mineralizuotas vanduo pasižymi troškulį mažinančiomis, gaivinančiomis savybėmis.

Sodos vanduo, gaminamas iš geriamojo vandens, geriamosios sodos – natrio bikarbonato, valgomosios druskos – natrio chlorido bei angliarūgštės. Produkto etiketėje turi būti pažymėtas sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame bus nurodyta, kokias sudedamąsias dalis maišant buvo pagamintas šis vanduo.

Geriamojo vandens saugumas polaidžio metu

Pavasariniai potvyniai, ypač būdingi Vakarų Lietuvai, ne tik sukelia materialinius nuostolius, bet ir gali kelti grėsmę sveikatai. Potvynio vanduo užteršia geriamąjį vandenį, todėl padidėja galimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama laikytis tam tikrų profilaktikos ir higienos priemonių. 

Siekdami išvengti per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų:

Nevartokite, išmeskite maistą / maisto produktus, kurie gali būti nesaugūs, jei:
• lietėsi ar galėjo liestis su potvynio vandeniu ar buvo kitaip pažeisti;
• maistas yra neįprasto kvapo, pakitusios spalvos, ar konsistencijos;
• greitai gendantys produktai (vištiena, žuvis, pienas, jų ir kiaušinių produktai bei maisto likučiai) buvo laikomi ilgiau nei 2 val. nešaltai, pvz., šaldytuve be elektros energijos tiekimo.

Laikykite maistą saugiai kuo sandariau uždarytą šaldytuve.

Siekdami išvengti per vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų:

Jei gėrimui, maisto gaminimui, dantų valymui naudojate šulinio vandenį:
• atkreipkite dėmesį, ar nėra pakitusi vandens spalva, skonis, kvapas; jei, taip vandens nenaudokite;
• naudokite virintą vandenį;
• jei nėra galimybės virinti vandenį, naudokite fasuotą pirktinį geriamąjį vandenį.

Paprastai vandentiekio vanduo potvynio metu būna neužterštas ir yra saugus vartoti. Jei jis tampa nesaugus, apie tai informuoja atsakingos institucijos.

Jei vandentiekio vanduo yra / gali būti užterštas:

• naudokite virintą vandenį gėrimui ir maisto produktams plauti (vaisiams, salotoms ir kt.);
• jei nėra galimybės virinti vandenį, naudokite fasuotą pirktinį geriamąjį vandenį.

Laikykitės bendrųjų higienos priemonių

• Jei lietėte potvynio vandenį, daiktus, buvusius potvynio vandenyje, nuotekas, prieš valgio gaminimą būtinai kruopščiai plaukite rankas šiltu (jei nėra, šaltu), švariu vandeniu su muilu, po to kruopščiai nuskalaukite ir nusausinkite. Jei nėra švaraus vandens, naudokite vienkartines drėgnas dezinfekuojančias servetėles.
• Venkite tiesioginio sąlyčio su potvynio vandeniu. Jei būtina bristi į vandenį, mūvėkite vandeniui nepralaidžius guminius batus, gumines pirštines.

Jei pajutote užkrečiamosios ligos požymius (karščiavimą, vėmimą, pykinimą, viduriavimą ir kt.),
kreipkitės į savo šeimos gydytoją!

Šachtinių šulinių vandens kokybės ir kūdikių apsinuodijimų nitratais ir nitritais 2005–2010 m.
analizė


Renginių kalendorius
<2011 Rugpjūtis>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031