Naudinga informacija

Lietuva – rizikos teritorija

2009-aisiais, palyginti su 2008 m., ženkliai – bemaž tris kartus – išaugo sergamumas erkiniu encefalitu. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriama didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms. Sergamumas šia liga pas mus vienas didžiausių Europoje. 

Kas yra erkė?

Erkės – voragyvių klasės nariuotakojai, mintantys kitų (stuburinių) gyvūnų krauju. Lietuvoje jų yra apie 850 rūšių. Kaip ir didžiojoje dalyje Europos, taip ir pas mus labiausiai paplitusios europinės miško erkės Ixodes ricinus. Būtent šios rūšies erkės mūsų gyvenamoje teritorijoje yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos.

Erkės vystymosi ciklas vyksta miško paklotėje, po lapų danga, kur išsilaiko pakankama drėgmė (80–92 proc.). Lietuvoje erkės vystymosi ciklas vidutiniškai trunka apie 3-4 metus. Per šį laikotarpį erkė išauga nuo milimetro dešimtųjų dalių iki 3–6 mm. Erkė vystosi keliomis stadijomis: kiaušinėlis – lerva – nimfa – suaugusi erkė. Vidutiniškai viena vystymosi stadija trunka apie metus. Kiekvienoje vystymosi fazėje erkė turi pasimaitinti krauju. Pasisotinusi erkė lenda į miško paklotę, po lapais, kur žiemoja ir pereina į naują vystymosi fazę.

Vieno maitinimosi metu erkė gali prisisiurbti tiek kraujo, kad jos kūnas padidėja net 10 kartų – jo forma pasidaro panaši į švino spalvos kiaušinį. Suaugusiųjų patelių maitinimosi trukmė 6–12, nimfų – 3–8, lervų – 2–5 paros. Siurbdama kraują, erkė ne tik išpampsta, bet tuo metu ir vystosi: greitai dauginasi kai kurios kūno ląstelės, auga audiniai. Užsikrėtusioms erkėms siurbiant kraują, į žmogaus organizmą patenka ligų sukėlėjai. Ligos sukėlėjus erkės patelė perduoda savo palikuonims, todėl susiformuoja gamtiniai erkių perduodamų užkrečiamųjų ligų stabilūs židiniai.

Gyvenamoji aplinka ir aktyvumas

Erkės mėgsta drėgmę, šilumą ir prieblandą. Daugiausiai jų tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, brūzgynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Tačiau jų yra ir miestų parkuose, skveruose, paplūdimiuose, kapinėse ir kitose žaliosiose miesto zonose. Paprastai jos laikosi tose vietose, kur yra gyvūnų, kurių krauju jos gali maitintis.

Paprastai erkės savo aukos tyko ant žolės, neaukštų krūmų iki 1,5 metrovirš žemės paviršiaus. Jos reaguoja į potencialios aukos šilumą, vibraciją, kvapą. Tinkamai aukai einant pro šalį, jos prikimba prie gyvūno kailio ar žmogaus drabužių ir suradusios tinkamą vietą kūne įsisiurbia.

Erkių sezonas prasideda dirvožemiui sušilus iki 5–7 laipsnių šilumos ir tęsiasi iki pirmųjų šalnų. Pačios aktyviausios jos balandžio ir gegužės bei rugsėjo mėnesiais.

Kaip užsikrečiama

Užkrečiamąsias – Laimo ligą, erkinį encefalitą, babeziozę, erlichijoze ir kt. ligas platina ne tik suaugusios erkės, bet ir jų lervos bei nimfos, kurios yra tokios mažytės, kad jų įkandimo žmogus gali net nepastebėti. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotų ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis sukėlėjai pakliūna į žmogaus organizmą. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – dažniausiai būna erkės žarnyne (apie 3 proc. erkių borelijų turi ir seilėse), tad užkratas dažniausiai patenka į žmogaus organizmą tada, kai erkė jau pasisotinusi (dažniausiai po 24–48 val. siurbimo) atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – suspaudžiamas jos pilvelis.

Erkinis encefalitas

2009 m. erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 605 žmonės, iš jų 6 proc. sudaro vaikai. Vienas žmogus mirė. Didžiausi sergamumo rodikliai užregistruoti Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 1–2 savaičių. Pirmieji simptomai dažnai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po kurio laiko daugelis ligonių pajunta pagerėjimą, mano, kad pasveiko, bet maždaug po savaitės vėl pakyla kūno temperatūra, kamuoja stiprūs galvos skausmai, nemiga ar, atvirkščiai, mieguistumas, svaigsta galva, pykina, kartais sutrinka kalba ir net prarandama sąmonė.

Nėra specifinio erkinio encefalito gydymo. Persirgęs šia liga žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Maždaug trečdalis persirgusiųjų visiškai nepasveiksta: vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Kartais ši liga baigiasi net neįgalumu.

Laimo liga (Laimo boreliozė)

2009 m. Lietuvoje užregistruota 3600 Laimo ligos atvejų. Tai yra sisteminė liga, pažeidžianti odą, centrinę ir periferinę nervų sistemą, sąnarius, pasireiškianti stadijomis. Skirtingomis ligos stadijomis pasireiškia skirtingi simptomai. Pirmoje stadijoje dažniausiai (60–80 proc. ligonių) ant odos atsiranda raudona dėmė (erythema migrans). Dėmė dažniausiai atsiranda po 1–4 savaičių erkės įsisiurbimo vietoje ir palaipsniui plinta, dėmės skersmuo gali būti nuo 5–6 iki 60–70 cm dydžio. Jos centras dažniausiai šviesesnis, o kraštas ryškesnis, rausvai alyvinės spalvos. Negydant po 4–8 savaičių paraudimas savaime išnyktsta, tačiau ligą būtina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme.

Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali susirgti pakartotinai.

Skiepai

Specialaus erkinio encefalito gydymo nėra, taikomas tik simptominis šios ligos gydymo būdas. Todėl vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai.

Skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės: antroji dozė skiepijama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, trečioji – maždaug po metų nuo pirmosios. Vėliau skiepijimas kartojamas kas trejus–penkerius metus, įskiepijant vieną vakcinos dozę.

Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema (jos skirtingos skirtingoms vakcinioms).

Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, prasidėjus uogų ar grybų sezonui, dažnai lankosi miške. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Tačiau dažnai būnantiems gamtoje nereikėtų gailėti pinigų ir pasirūpinti savo sveikata.

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

Kaip apsisaugoti

• Būdami gamtoje tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes. Galvą patartina apsirišti skarele ar užsidėti prigludusią kepurę.

• Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės gyvena labai trumpai. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.

• Nepatartina gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų. Geriau laisvalaikį leisti aktyviai, nes judant raumenims, erkei sunkiau įsisiurbti. Jei norite atsisėsti ar atsigulti ant žemės, pasitieskite paklotą. Poilsiui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė.

• Susitvarkykite savo gyvenamąją aplinką: nuolat šienaukite žolę, iškirskite brūzgynus, pašalinkite kelmus ir sausas šakas, nelaikykite krūvose seno šieno ir pernykščių lapų. Periodiškai naikinkite graužikus, kurie gali ant savo kūno atnešti erkių.

• Erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų, kurios ganosi miškingose vietovėse, pieną.

Kaip ištraukti

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant ištraukti. Pirštais ar pincetu erkę suimkite kuo arčiau odos ir lėtai traukite, kol susidarys palapinės formos odos kauburėlis. Keliolika sekundžių išlaikykite tokią padėtį ir tada staigiu judesiu ištraukite erkę. Traukdami erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą Laimos ligos sukėlėjų. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tepalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Greitai pašalinti įsisiurbusią erkę labai svarbu Laimo ligos profilaktikai, šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi erkinio encefalito virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami iš karto, kai tik erkė pažeidžia odą.