Naudinga informacija

→ Kas yra elektromagnetiniai laukai? 
→ Kokie yra elektromagnetinių laukų šaltiniai? 
→ Kokios yra elektromagnetinės spinduliuotės normos Lietuvoje ir Europoje? 
→ Ar gali judriojo radijo ryšio bazinių stočių spinduliuojamos bangos sukelti sveikatos sutrikimus? 
→ 2009 m. gruodžio mėn. atlikti judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio matavimai

Nuorodos į kitus informacijos šaltinius:
→ Žmogaus sukurti elektromagnetiniai laukai: bevielio ryšio pavojai (Europos parlamento interneto svetainėje paskelbtas straipsnis) 
→ Elektromagnetiniai laukai (PSO informacija anglų k.) 
 

Elektromagnetinis laukas – tai judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš tarpusavyje susijusių ir laike besikeičiančių elektrinių ir magnetinių laukų. Kintantis laike elektrinis laukas sukuria magnetinį lauką, kuris taip pat kinta laike ir kuria elektrinį lauką. Elektrinis ir magnetinis laukai vienas be kito egzistuoti negali. Toks abiejų laukų kitimas sukuria elektromagnetinius laukus (EML). EML sklidimui atsirasti reikalingi šaltiniai. Pavyzdžiui, toks šaltinis gali būti kintamos elektros srovės grandinė.
Elektromagnetinė banga apibūdinama šiais parametrais: virpesių dažniu, bangų ilgiu, amplitude, sklidimo greičiu, spinduliuotės stiprumu, poliarizacijos plokštuma.
Virpesių dažnis – tai elektrinio lauko virpesių skaičius per sekundę (Hz). Bangos ilgis yra atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės bangos taškų.
 

Elektromagnetinių laukų šaltiniai gali būti tiek natūralūs, tiek sukurti žmogaus veiklos. Natūralūs EML laukų ir bangų šaltiniai randami gamtoje. Tai žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas.
Žmogaus veiklos sukurtus EML šaltinius galima suskirstyti į tris grupes.
Pirmoji – tai įvairiose gamybos ar buities srityse kylantys EML laukai.
Šiai grupei gali būti priskiriamos savaime įsielektrinančios medžiagos pvz., sintetiniai drabužiai. Nustatyta, kad įsielektrinę sintetiniai drabužiai gali sukelti net kelių dešimčių KV/m stiprumo elektrinius laukus.
Antroji grupė – tai įvairių dažnių ne radiotechninės paskirties EML šaltiniai. Jai gali būti priskiriami stiprūs nuolatiniai elektriniai laukai (pvz., ties nuolatinės aukštos įtampos reikalaujančiais įrenginiais, elektriniame transporte, elektrogalvaniniuose cechuose, prie elektros suvirinimo aparatų).
Taip pat šiai grupei priskiriami pramoninio dažnio (50/60 Hz) įrenginiai. Šių dažnių EML bangų ilgis yra labai didelis 6000 km, kai dažnis 50 Hz, ir 5000 km, kai dažnis 60 Hz. 60 Hz dažnis naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pramoninio dažnio šaltiniai yra elektros generatoriai, aukštos ir žemos įtampos perdavimo linijos.
Stipriausi elektriniai laukai yra aukštos įtampos elektros perdavimo linijų aplinkoje. Po trifaze 765 kV elektros perdavimo linija esantis elektrinis laukas stipriausias viduryje tarp dviejų atramų, nes dėl išlinkimo ten būna mažiausias atstumas nuo žemės.
Trečioji grupė – radiotechninės paskirties šaltiniai arba radijo siųstuvai. Stipriausius EML didelėse teritorijose kuria radiotechninės paskirties generatoriai – siųstuvai (pvz., radiofoniniai, televiziniai, radiolokaciniai, radijo ryšio ir kitos paskirties siųstuvai).
Pagal spinduliuojamą galingumą EML šaltiniai skirstomi į aukšto, vidutinio ir žemo galingumo šaltinius. Pavyzdžiui, radijo ir televizijos stočių EML šaltinių galia yra kelios dešimtys tūkstančių vatų (paprastai 20 000 W), o radijo telefonų – tik keli vatai ir mažiau.
Šioje grupėje didžiausios galios tankį sukuria mikrobangų terapijos prietaisai. Medicinos, mokslo ir pramonės reikmėms, kur reikalinga didelė elektromagnetinių bangų energija, yra išskirti tokie dažnių ruožai: 13,56 MHz, 27,12 MHz, 40,68 MHz, 916 MHz, 2375 MHz, 5800 MHz, 24125 MHz.
 

Pagal Lietuvos higienos normos HN 81:2005 „Judriojo radijo ryšio bazinės stotys“ 21 punktą Lietuvoje yra nustatyta 10 µW/cm² elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio ribinė vertė gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, kuri nesusijusi su elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniais.
Minėtoji Lietuvos higienos norma nustato 100 kartų griežtesnę elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio ribinę vertę, negu Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. rekomendacijos 1999/519/EC dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms (OJ 1999, L 199 p. 59), kuriose nustatyta leidžiama vertė yra 1000 µW/cm².
Lietuvos higienos normos HN 81:2005 17.1–17.3 punktuose yra nustatyti reikalavimai mobiliojo ryšio operatoriams organizuoti matavimus pripažįstant bazines stotis tinkamomis naudoti, keičiant spinduliuotės parametrus ar atlikus modernizavimo darbus.

Moksliniai tyrimai
Paskutiniu metu pasaulyje pradėta ir tęsiama apie 20 epidemiologinių tyrimų, nagrinėjančių ryšį tarp EML poveikio ir rizikos susirgti vėžiu.  Atliekami tyrimai ir dėl kitų negalavimų, kuriais skundžiasi žmonės ir kuriuos jie sieja su EML poveikiu (galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti.)

Šiuo metu aiškaus priežastinio ryšio tarp EML poveikio ir vėžinių susirgimų mokslininkai nėra nustatę. Linkstama manyti, kad šių ligų atsiradimui vis didesnę reikšmę turi kiti aplinkos veiksniai. Daroma prielaida, kad net vaikų leukemiją labiau lemia transporto išmetami teršalai, ypač benzolas, o ne EML poveikis.

Siekiant nustatyti ryšį tarp negalavimų, kuriais skundžiasi asmenys (galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ir kt.) ir judriojo radijo ryšio bazinių stočių sukuriamo EML, Europoje ir pasaulyje atliekama nemažai tyrimų, tačiau iki šiol tokių įrodymų negauta. 
 Tikėtina, kad tiriamieji darbai Europoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje pateiks daugiau duomenų ir informacijos, patvirtinančios arba paneigiančios priežastinį ryšį tarp EML ir vėžinių ar kitų ligų.

PSO, Europos parlamentas, kitos organizacijos, įvertindamos patikimų mokslinių duomenų stokos svarbą ir visuomenės susirūpinimą, rekomenduoja šalims laikytis normų, kurios yra nustatytos remiantis turimais moksliniais duomenimis. Taip pat teikia praktines rekomendacijas, kurios galėtų apsaugoti visuomenę nuo galimo poveikio, kol bus pateikti patikimi moksliniai įrodymai. Tarkim, nerekomenduojama kalbėti mobiliuoju telefonu ilgiau nei 10 min., ypač vaikams ir paaugliams, naudoti laisvų rankų įrangą, telefoną pokalbio metu laikyti ne priglaudus prie ausies, o šiek tiek atitraukus ir kt.